ISAK Njuton (1642-1727)
ISAK Njuton (1642-1727) matematikan, fizikan dhe astronom anglez
* Njė mbrėmje, kur Njutoni ishte nė moshėn njėzetetrevjeēare ishte ulur nė kopshtin e tė atit dhe po mendohej. Heshtjen e natės e prishi njė mollė qė i ra te kėmbėt. Kjo e futi nė mendime tė thella. Hėna shkėlqente nė qiell. I riu pyeti veten se si ishte e mundur qė hėna nuk binte poshtė siē ra kokrra e mollės. Kjo i dha shkas qė ai tė zbulojė ligjin e gravitacionit.* Njutoni mbeti gjithė jetėn beqar. Kur e pyeti njė mik se si kishte ndodhur qė ai nuk ishte martuar, ai u pėrgjigj:
- Nuk kam pasur asnjėherė kohė tė mendoj pėr kėtė punė.
- Si keni mundur tė zbuloni sistemin e botės, - e pyetėn Njutonin e madh.
- E kam zbuluar, u pėrgjigj ai, sepse kam menduar pėr tė ditė e natė.* E pyetėn njėherė Njutonin sesi ishte e mundur qė njeriu ecėn sa herė qė do dhe mund tė lėvizė krahėt dhe duart sipas dėshirės sė tij. Njutoni tha se nuk dinte ta shpjegonte.Ata pastaj e pyetėn prapė.
- Po mirė, ju qė njihni kaq thellė ligjin e gravitacionit tė planeteve, mund tė na thoni tė paktėn, pėrse ata lėvizin nė njė drejtim dhe jo nė kundėrt?
- Nuk di asgjė, - u pėrgjigj Njutoni, pasi ishte menduar pak si gjatė nuk di asgjė pėr kėtė, as pėr shumė gjėra tė tjera. Nuk mund ta merr me mend se sa e madhe ėshtė padija jonė.* Njutoni i madh nuk i donte shumė poetėt. Njėherė ai i tha:
Ndaj poetėve parapėlqej kėpuctarėt, ata tė paktėn janė tė dobishėm pėr shoqėrinė.
* Perandorin e Kinės misionarėt e tij e njohėn me librin e Njutonit "Parimet". Ai i shfaqi mirėnjohjen e tij me njė letėr qė ia drejtonte thjesht: "Zotit Njuton, Evropė".
Dhe letra vajti nė dorė tė Njutonit.
Teoria e Pėrgjithshme e Relativitetit e Albert Einstein
Kjo teori shpjegon krijimin dhe ligjet e kozmosit nė pėrmasa tė mėdha: p.sh. se si tėrheqja qė i bėjnė planetėt njėri-tjetrit ēon drejt pėrkuljes sė hapėsirės dhe tė kohės.
Pėrkulja a hapėsirės, shkaktuar nga Toka, mban Hėnėn nė orbitėn e saj.
Forca e rėndesės ngadalėson kohėn. Orėrat rrahin pak mė shpejtė nė trapazan sesa nė qilar, i cili ėshtė pranė qendrės sė Tokės duke qenė kėshtu i futur mė thellė brenda fushės sė rėndesės. Nė mėnyrė tė ngjashme, orėrat rrahin mė shpejtė nė hapėsirė sesa nė tokė. Ėshtė e mundur tė shtrembėrosh kohė-hapėsirėn nė atė mėnyrė qė njė anije kozmike tė mundet tė udhėtojė me cilėn shpejtėsi tė madhe tė duash.Kjo teori lejon atė qė i ngjan rrugėve tė tjera tė mundshme apo itinerare tuneli (krimbvrima) qė lidhin dy pika tė hapėsirės. Sipas kėsaj teorie intervali i matur midis dy ngjarjeve varet nga se si po lėviz ai qė i vėzhgon ato. Kėshtu, dy vėzhgues qė nuk lėvizin njėsoj do tė pėrjetojnė zgjatje tė ndryshme kohe midis dy ngjarjeve tė njėjta. Nėse ne udhėtojmė shpejt, koha ngadalėsohet.
Kur arrijmė shpejtėsinė e dritės, koha ndalon.
Nė teori nėse udhėtojmė mė shpejtė se drita, koha shkon prapa.
Titulli: ISAK Njuton (1642-1727) 
Mon Feb 18, 2008 8:33 pm