Kimia
Kimia ėshtė shkenca ose me saktė ajo e degė e shkencave natyrore qė merret me studimin e ndėrtimit dhe vetive tė materies dhe transformimeve tė saj. Ėshtė studimi i vetive dhe strukturės sė atomeve (duke pėrfshirė dhe izotopet e tyre tė qėndrueshėm apo radioaktive), tė pėrbėrjeve dhe molekulave, tė pėrzierjeve dhe tė tretėsirave, si elemente bazė tė natyrės dhe se si ato kombinohen pėr tė formuar stadet e ndryshme tė materies qė na formojnė nė dhe ēdo gjė qė na rrethon. Njohja e strukturės elektronike tė atomeve ėshtė baza e kimise konvencionale, ndėrsa njohja e strukturės sė bėrthamės ėshtė baza e kimisė bėrthamore. Prishja dhe formimi i lidhjeve mes atomeve dhe molekulave janė pėrgjegjės pėr transformimin e materies.
Disiplina tė kimisė
* Kimia organike
* Kimia inorganike
* Kimia fizike
* Kimia analitike
* Biokimia
* Kimia farmaceutike
* Kimia industriale
* Kimia ushqimore
Disiplina tė tjera
Ekzisitojnė shumė specializime dhe disiplina tė kimisė, pėr shembull: kimia makromolekulare, kimia kombinatorike, astrokimia, inxhinieria kimike, kimia kompjuterike, elektrokimia, gjeokimia, inxhinieria e materialeve, shkenca e materialeve, biologjia molekulare, citokimia, histokimia, kimia klinike, kimia bėrthamore, metalorganika, stereokimia, kimia e mjedisit, kimia e gjelbėr, radiokimia, fotokimia, kimia radiofarmaceutike, aerotermokimia etj.
Konceptet bazė
Atomet dhe molekulat
Materia ėshtė e pėrbėrė nga grimca shumė tė vogla tė quajtura atome: nė natyrė ekzistojnė me qindra dhe ēdonjeri prej tyre ka strukturė dhe veti tė ndryshme. Kur atomet kombinohen me njėri tjetrin formojnė molekulat.
* Struktura e atomit
* Tabela periodike
* Numri atomik, masa atomike, numri i mases
* Metalet, Jometalet, Gjysmemetalet, Gazet e dobet
* Molekula dhe struktura molekulare
* Jonet, anionet dhe kationet
* Formula kimike, Izomeria, Kiraliteti
* IUPAC, Emertimi kimik
Lidhjet kimike dhe forcat tėrheqėse ndėrmolekulare
Atomet mund tė lidhen me njėri tjetrin dhe forca qė i mban tė bashkuar quhet lidhje kimike. Ekzistojnė edhe forca ndėrmolekulare jo aq tė forta sa lidhja kimike, tė cilat tėrheqin atomet e molekulat mes tyre.
* Lidhja kimike
* Lidhja jonike
* Lidhja kovalente
* Lidhja hidrogjenore
* Forcat e Van der Valsit
Pėrbėrjet kimike
Kur atomet lidhen mes tyre nė sasi tė pėrcaktuara pėrfitohen pėrbėrjet kimike(pėr shembull uji,H2O) Agregatėt e shumė pėrbėrjeve quhen pėrzierje (pėr shembull ēokollata.
* Pėrbėrja kimike
* Pėrbėrja molekulare
* Pėrbėrja organike
* Pėrbėrja jonike
* Acidet
* Bazat
* Oksidet
* Kripėrat
Gjendjet agregate
Pėrbėrjet kimike mund tė shfaqen nė shumė faza. Mė tė njohurat janė ato tė ngurtė, e lėngėt dhe ajo e gaztė: nė temperaturė tė ulėt molekulat tėrhiqen fort dhe nuk lėvizin, por "dridhen" dhe shfaqen nė gjendje tė ngurtė; me rritjen e temperaturės fitojnė energji dhe "rrėshqasin" mes tyre, duke kaluar nė gjendje tė lėngėt; duke e rritur edhe mė shumė temperaturėn fitojnė aq shumė energji sa pėrhapen nė tė gjitha drejtimet duke formuar njė gas.
* Gjendjet e materies
* Gazet
* Lėngjet
* Tė ngurtat
* Tretėsirat
Ligjet e kimisė dhe fizikės
Tė gjitha reaksionet kimike dhe transformimet fizike ndodhin sipas ligjeve kimiko-fizike.
* Ligji i ruajtjes sė masės
* Ligji i veprimit tė masės
* Ligji i gazeve ideale
* Ligji i Hesit
* Ligji i Gei-Lysakut
* Ligji i Van der Valsit
* Ligji i Daltonit
* Ligji i Henrit
* Parimi Le Chatelier
* Ekuilibri kimik
Mekanika kuantike
Kimia fizike ėshtė njė disiplin e ngjashme me fiziken. Mekanika kuantike ėshtė sektori i fizikės qė i ka dhėnė mė shumė shtyse zhvillimit tė kimisė, duke shpjeguar strukturėn dhe kakarakteristikat e atomeve e duke krijuar bazat pėr trajtimin matematik tė lidhjes kimike
* Elektroni
* Protoni
* Neutroni
* Orbitali
* Parimi i pėrjashtimit i Paulit
* Konfigurimi elektronik
* Mekanika kuantike
* Bėrthama e atomit
Titulli: KIMI te pergjithshme 
Mon Feb 18, 2008 9:02 pm